Pasaulio sveikatos organizacija antrąjį spalio ketvirtadienį paskelbė Pasauline regėjimo diena. Šią dieną žmonės skatinami pasirūpinti savo akimis, apsilankyti pas gydytoją.

 

Priežastys, kodėl silpnėja mūsų regėjimas

•   Įtemptas darbas;
•    Sausas oras;
•    Netinkamas apšvietimas;
•    Netinkama mityba;
•    Ultravioletiniai spinduliai;
•    Netinkamai parinkti akiniai;
•    Darbas kompiuteriu, televizoriaus žiūrėjimas, išmanieji telefonai ir kt.;
•    Rūkalų dūmai;
•    Nuovargis ir stresas;
•    Nereguliarus miegas.

Trumpai tariant, regėjimo sutrikimų priežastys yra įvairios. Tai gali būti infekcinės ir neinfekcinės ligos, mechaniniai pažeidimai, medžiagų apykaitos sutrikimai, vitaminų ar mineralų trūkumas, paveldimumas, užteršta aplinka, įtemptas regimasis darbas, senėjimas ir kt. Todėl būtina atkreipti dėmesį į tinkamą mitybą, kad regėjimas nenusilptų.

 

Pagrindiniai regos sutrikimai

•    Glaukoma – tai akių liga, kai dėl skysčių tekėjimo sutrikimų akyje padidėja akies vidinis spaudimas, pažeidžiantis regos nervą ir tinklainės ląsteles. Glaukomos vystymuisi turi įtakos paveldimumas, cukrinis diabetas, hipertoninė liga, dažnas kavos, arbatos gėrimas, emocinė įtampa, kūno atšalimas ar perkaitimas, sunkus fizinis darbas. Negydant glaukomos galima apakti.

•    Katarakta – tai akių liga, kuomet lęšiukas pamažu netenka skaidrumo, todėl pradedama blogiau matyti. Pagrindiniai rizikos veiksniai yra amžius, paveldimumas, patirtos traumos, uždegimai, ultravioletinių spindulių poveikis, cukrinis diabetas, tam tikros akių ligos, kai kurių vaistų vartojimas, medžiagų apykaitos sutrikimas.

•    Konjunktyvitas – tai akių junginės uždegimas. Pagrindiniai ligos sukėlėjai yra virusai ir bakterijos, tačiau gali pasitaikyti ir alerginio pobūdžio konjunktyvitas. Ligos simptomai: paraudimas, išskyros, ašarojimas, akių skausmas, niežėjimas, patinę vokai.

•    Trumparegystė – tai akių refrakcijos yda, kai žmogus blogai mato toli esančius daiktus, nes jų vaizdas susidaro prieš tinklainę.

•    Toliaregystė – akių refrakcijos yda, kai žmogus blogai mato arti esančius daiktus ir šiek tiek pablogėja toli matomų daiktų atvaizdų kokybė, nes matomų objektų vaizdas susidaro už tinklainės.

•    Astigmatizmas – tai dviejų skirtingo laipsnio refrakcijų susidarymas vienoje akyje. Sergantys astigmatizmu žmonės mato labai neryškiai, daikto vaizdas tinklainėje nėra tiksliai atkuriamas. Ši būklė dažniausiai būna paveldėta arba įgimta.

•    Žvairumas – tai netaisyklinga akių padėtis, kai viena arba abi akys yra nukrypę ir praradę gebėjimą vaizdą sulieti į vieną. Paprastai žvairumas pastebimas dar kūdikystėje (iki 6 mėnesių), tačiau kartais ir vėliau, taip pat gali pasireikšti ir vaikui pilnai suaugus.

 

Dirbantiems kompiuteriu reikėtų atkreipti dėmesį į akių sausėjimą, periodiškai vartoti akis drėkinančius lašus, vadinamąsias „dirbtines ašaras“. Kas valandą būtina bent 10 min. leisti akims pailsėti - nukreipti jas nuo kompiuterio, pasižiūrėti pro langą, pažvilgčioti į vieną pusę, į kitą, į viršų.

Pratimai akims:

Stipriai užsimerkite ir būkite užsimerkus 3–5 sekundes. Pratimą kartokite 6–8 kartus.
Greitai mirksėkite 1–2 minutes.
Žiūrėkite į toli esantį objektą 2–3 sek., tada 3–5 sek. į 30–40 cm atstumu laikomą pieštuką. Kartokite 10–12 kartų.
Užsimerkite ir 1 min. lengvais rankų pirštų judesiais masažuokite akių vokus.
5–10 kartų pakreipkite akis į dešinę, į kairę, į viršų ir apačią. Po to akimis „sukite ratus“ į dešinę ir į kairę pusę.
Išplėskite akis kiek galima labiau ir keletą sekundžių nemirksint žvelkite priešais save. Po to kuo stipriau užsimerkite. Kartokite 5 kartus.

 

Jau nešiojančiam akinius pasitikrinti regą reikėtų bent kartą per metus, nes žmogui senstant keičiasi akių vidinės terpės, kinta ir reikalingų akinių stiprumas. Nuo 35–erių metų ir vyresniems, net ir gerai matantiems, gydytojai rekomenduoja pasitikrinti akis profilaktiškai bei pasimatuoti akių spaudimą, nes šio amžiaus žmonėms padidėja glaukomos ir kitų akių ligų grėsmė.

 

LR SAM ir day.lt informacija

Kiekvienais metais spalio antrąjį šeštadienį minima Pasaulinė organų donorystės ir transplantacijos diena. Šia dieną siekiama paskatinti žmones sutikti būti donorais ir taip išgelbėti kitų gyvybes.

Kiekvienas žmogus, norintis tapti donoru, turi užpildyti Donoro kortelę. Pasirašyti sutikimą galima bet kurioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje (poliklinikoje, ligoninėje ir kt.) arba šeimos gydytojo kabinete.

Nemažai žmonių atsisako būti donorais dėl įvairių baimių - kad kažkas gali būti suinteresuotas nužudyti dėl organų, kad tai prieštarauja religijai. Iš tiesų tokios baimės nepagrįstos. Informacija apie Donoro kortelės savininkus saugoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytais asmens duomenų apsaugos reikalavimais. Informacija apie Donoro kortelės savininką gali būti suteikiama tik jam pačiam arba gydytojui po Donoro kortelės savininko mirties.

Katalikų bažnyčia, taip pat ir daugybė kitų religijų pritaria neatlygintinam mirusio žmogaus audinių ir organų dovanojimui kitam žmogui, kurį transplantacija gali išgelbėti nuo mirties.

Organų donorystė Lietuvoje yra savanoriška ir neatlygintina, t.y., tuo neuždarbiaujama, o savo noru siekiama suteikti kitam žmogui galimybę išgyventi.

Šaltinis: day.lt

1951 m. Tarptautinė kurčiųjų federacija paskelbė paskutinį rugsėjo sekmadienį Pasauline kurčiųjų diena. Šią dieną skatinama spręsti kurčiųjų integracijos į visuomenę problemas. Daug reikšmės kurčiųjų gyvenimui, jų bendravimui ne tik vienas su kitu, bet ir su visa visuomene, turėjo bendravimo gestais atradimas.

Tiesa ir mitai apie klausą

Mitas: Jei blogėja klausa žmogus apie tai pastebi pats.
Tikrovė: Žmogaus adaptacinės galimybės labai didelės. Silpnėjant klausai, smegenys prisitaiko prie pablogėjusių sąlygų ir žmogus dažniausia ilgai nepastebi savo klausos problemų.

Mitas: Pablogėjusią klausą galima išgydyti vaistais.
Tikrovė: 90 - 95 % atvejų, vaistais klausos grąžinti negalima. Jei, sutrikus regai, naudojamos techninės priemonės – akiniai arba kontaktiniai lęšiai, tai, sutrikus klausai, padeda klausos aparatai.

Mitas: Blogai girdžiu tik viena ausimi.
Tikrovė: Jei žmogus turi klausos problemų su viena ausimi, dažniausia jų turi ir kita. Tiesiog žmogaus smegenys vieną ausį supranta kaip „pagrindinę“, todėl atrodo, kad ja girdi geriau.

Mitas: Klausos blogėjimas - pagyvenusių žmonių problema.
Tikrovė: Žmonių, besiskundžiančių klausos sutrikimais, 18-45 metų amžiaus grupėje skaičius nedaug mažesnis negu žymiai vyresnių.

Mitas: Nešioti klausos aparatą gėdinga, tai neįgalumo požymis.
Tikrovė: Akiniai žymiai matomesni negu šiuolaikiniai klausos aparatai, tačiau žmonės jų nesigėdina nešioti. Drąsiai naudokitės mokslo ir technikos pasiekimais, gerinančiais klausą. Nėra reikalo kentėti su klausa susijusį diskomfortą. Klausos problemos labiau pastebimos, kai klausomasi atkišus vieną ausį ar prisidėjus ranką prie ausies.

Mitas: Netenkant klausos žmogus girdi vis tyliau.
Tikrovė: Taip būna ne visada. Žmogus gali girdėti garsiai, tačiau negali išskirsti sakomų žodžių arba negali suprasti pašnekovo esant foniniam triukšmui.  

Alzheimerio liga dažniausiai serga pagyvenę 65–70 metų amžiaus žmonės, tačiau kartais susergama ir 40-ies. Sergant liga silpnėja žmogaus atmintis, žmogus tampa išsiblaškęs, galiausiai nebesugeba skaityti, rašyti, nebesiorientuoja aplinkoje. Sergantysis pradeda nuolat ką nors užmiršti, nebeatpažįsta artimų žmonių. Taigi kenčia ne tik jis, bet ir artimieji.

Lietuvoje viena iš didžiausių problemų – neturtas. Sergantis Alzheimerio liga iš savo pensijos net sauskelnių negali nusipirkti (kai liga įsisenėja, žmogui jų nuolat reikia, nes nebegali prisižiūrėti savęs).

Pastebėjus pirminius ligos požymius – atminties sutrikimus, nuolatinį išsiblaškymą, patariama kuo greičiau kreiptis į gydytoją. Prevencinio gydymo nėra, tačiau svarbu sveikas gyvenimo būdas, kenkia žalingi įpročiai, didelis svoris. Taip pat labai svarbu išmokti susidoroti su stresinėmis situacijomis. Alzheimerio liga sergantys žmonės gydomi vaistais, veikiančiais skirtingus smegenų receptorius. Kokie konkrečiai receptoriai bus pažeisti iš anksto pasakyti neįmanoma, todėl prevenciškai vartoti medikamentų negalima. Galime nebent stiprinti smegenų kraujotaką, lavinti protinius gebėjimus skaitydami, mokydamiesi kalbų, spręsdami kryžiažodžius ir pan. Orientuotis vien į smegenų mankštą būtų per daug optimistiška ir paprasta. Kita vertus, kuo labiau domimės įvairiais dalykais, mankštiname smegenis, susirgę ne taip greitai pasiduodame ligai, ji ne taip greitai naikina mūsų žmoniškumą.

Europos urologų asociacija rugsėjo 15 dieną yra paskelbusi Pasauline kovos su prostatos vėžiu diena. Asociacijai priklauso ir Lietuvos urologų draugija. Šią dieną skatinama atkreipti dėmesį į padažnėjusius vyrų prostatos ligų atvejus – šia liga serga kone kas trečias vyresnis nei 50 metų vyras. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad ūminiu prostatos uždegimu dažniau serga jaunesni vyrai.

Ligos atsiradimui įtakos turi netaisyklinga mityba, didelis gyvulinės kilmės riebalų kiekis. Rekomenduojama valgyti kuo daugiau vaisių, daržovių bei žuvies produktų.

Prasidėjusios ligos simptomai: tai pasunkėjęs ir skausmingas, dažnas šlapinimasis, ypač naktimis; nenumaldomas noras šlapintis; nemalonūs jutimai dubens srityje; svorio kritimas; kraujas šlapime ar spermoje; potencijos sumažėjimas; besikartojantis skausmas juosmens srityje. Pajutus bent vieną šių simptomų būtina kreiptis į gydytoją.

 

Urologai rekomenduoja visus vyrus, sulaukusius 50 metų, reguliariai tikrintis. Tyrimą galima pasidaryti šalies ligoninėse, privačiose įstaigose, kai kuriose valstybinėse poliklinikose. Anksti diagnozuota liga greitai išgydoma.

Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa

Ši programa yra skirta  vyrams nuo 50 iki 75 m. ir vyrams nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu, kuriems kartą per 2 metus gali būti atliekamas kraujo tyrimas, parodantis prostatos specifinio antigeno (toliau – PSA) koncentraciją kraujyje.  Jei PSA kiekis viršija normą, šeimos gydytojas išduoda siuntimą konsultuotis pas urologą, o šis prireikus atlieka tam tikrą tyrimą – priešinės liaukos biopsiją.