Sangrūdos ambulatorijoje e-receptas pasiekė 100 proc.

Metai buvo sunkūs ir intensyvūs, kiekviena diena turėjo svorį. Sangrūdos ambulatorija, kartu su partneriais, vadovaujant Marijampolės ligoninei, dalyvavo E-paslaugų teikimo projekte. Įstaiga yra mažiausias projekto partneris, todėl programa buvo tik įdiegta, nebuvo mokymų ir testavimo darbo vietoje.

Visuomenės sveikatos specialistai nuolat įspėja apie neigiamą šiukšlių įtaką mus supančiai aplinkai. Gyventojų išmesti vaistai ypač pavojingi žmonių sveikatai – jie yra viena iš dažnai pasitaikančių visų apsinuodijimų priežasčių. Tinkamai nesutvarkant gyventojams nereikalingų vaistų, o tiesiog išmetant juos į šiukšlių dėžes, ne tik teršiama aplinka, bet ir rizikuojama žmonių sveikata ir gyvybe. Todėl, siekdami apsaugoti visuomenės ir aplinkos sveikatą, pasibaigusio galiojimo termino, nereikalingus vaistus turėtume atiduoti vaistinėms, kurios perduotų šias atliekas jas tvarkančioms įmonėms.

„Labai svarbu, kad žmonės racionaliai vartotų vaistus, nekauptų jų atsargų, o pasibaigusio galiojimo vaistus neštų į vaistinę, kuri pasirūpins jų utilizavimu, – teigia Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos departamento direktorė Gita Krukienė. – Elkimės atsakingai ir su savo, ir su savo aplinkos sveikata“.

Vaistai, kaip ir bet kurios kitos cheminės medžiagos, netinkamai naudojamos ar blogai tvarkomos, gali kelti rimtą grėsmę mūsų sveikatai bei neigiamai veikti aplinką. Dažnai tos pačios savybės, kurios daro vaistą naudingu, netinkamai jį vartojant ar tvarkant, padaro pavojingu. Pasibaigusio tinkamumo vartoti vaistų bei kitų cheminių medžiagų namuose turėjimas didina apsinuodijimų riziką. Jei šias atliekas kartu su kitomis šiukšlėmis išmetame į tam skirtus konteinerius, tai padidina tikimybę, kad pakliuvusios po žeme, jos sukels aplinkosauginių problemų ar jomis gali apsinuodyti atsitiktiniai žmones (vaikai, benamiai žmonės ir kt.). Vaistų išpylimas į kanalizaciją reiškia, kad jie galiausiai pateks į visuomeninį vandentiekį, kas dar labiau padidina aplinkos užterštumą.

Sveikatos apsaugos ministerija kviečia visus atsakingai rūpintis savo ir savo aplinkos sveikata, racionaliai vartoti vaistus bei visus nevartojamus ar pasibaigusio galiojimo vaistus nešti į vaistines.

LR Sveikatos apsaugos ministerijos informacija

Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų Europos šalių, lėtinės neinfekcinės ligos yra aktuali sveikatos problema, o šių ligų prevencija yra prioritetinė sveikatos politikos sritis. Siekiant sumažinti gyventojų sergamumą ir mirtingumą nuo 2004 metų pradėtos vykdyti įvairios ligų prevencinės programos. Šios programos yra finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų.

Šiuo metu Lietuvoje yra vykdomos šešios Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis finansuojamos prevencinės programos:

1.    Krūties vėžio prevencinė programa (skirta 50 – 69 metų amžiaus moterims vieną kartą per dvejus metus). Patikros metu nemokamai atliekamas krūtų rentgenologinis tyrimas, t.y. mamograma. Jei diagnozuojamos ir pradedamos gydyti ankstyvųjų stadijų navikinės krūtų ligos, gydymas būna efektyvesnis. Net 95 proc. moterų, sergančių pirmosios stadijos krūties vėžiu, visiškai išgyja. Dėl nukreipimo atlikti mamogramą reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją.

2. Gimdos kaklelio prevencinė programa (skirta 25 – 60 metų amžiaus moterims vieną kartą per trejus metus). Patikros metu yra atliekamas citologinio tepinėlio tyrimas ne menstruacijų metu, tinkamiausias laikas yra 10 – 20 menstruacinio ciklo diena. Anksti diagnozavus ir pradėjus gydyti gimdos kaklelio vėžį, keturi penktadaliai juo sergančių moterų gali pasveikti.

3. Priešinės liaukos (prostatos) vėžio prevencinė programa (skirta 50 – 75 metų amžiaus bei vyrams nuo 45 metų amžiaus, jei jų tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu, programos priemonės taikomos vieną kartą per dvejus metus). Dėl dalyvavimo programoje reikia kreiptis pas savo šeimos gydytoją, kuris paskirs atlikti kraujo tyrimą, kuris parodys prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentraciją kraujyje.

4. Storosios žarnos vėžio prevencinė programa (skirta 50 – 74 metų amžiaus asmenims vieną kartą per dvejus metus). Dėl dalyvavimo programoje reikia kreiptis pas savo šeimos gydytoją, kuris paskirs atlikti nemokamą slapto kraujavimo išmatose testą (iFOBT).

5. Širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa (skirta 40 – 55 metų amžiaus vyrams ir  50 – 65 metų amžiaus moterims vieną kartą per metus). Dėl dalyvavimo programoje pacientai turi kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris nustato rizikos veiksnius. Patikros metu yra nustatoma gliukozės, cholesterolio, trigliceridų koncentracija kraujyje, atliekama elektrokardiograma, kalbama apie širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikos priemones bei patariama, kaip stiprinti ir saugoti sveikatą.

6.  Vaikų dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programa (skirta 6 – 14 metų vaikams). Dėl dalyvavimo programoje reikia kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Dantų dengimą silantais atlieka gydytojas odontologas su padėjėjais arba burnos higienistas. Silantais dengiami tik nesugedę nuolatiniai dantys.

Yra svarbu nepamiršti, kad kiekvieno žmogaus sveikata priklauso ne tik nuo sveikatos priežiūros įstaigų, bet ir nuo paties žmogaus aktyvumo ir požiūrio į sveikatą. Tad reikia kad pats žmogus rūpintųsi savo sveikata, o ligų prevencijos programos padės tai daryti nemokamai.

Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro informacija