Alzheimerio liga dažniausiai serga pagyvenę 65–70 metų amžiaus žmonės, tačiau kartais susergama ir 40-ies. Sergant liga silpnėja žmogaus atmintis, žmogus tampa išsiblaškęs, galiausiai nebesugeba skaityti, rašyti, nebesiorientuoja aplinkoje. Sergantysis pradeda nuolat ką nors užmiršti, nebeatpažįsta artimų žmonių. Taigi kenčia ne tik jis, bet ir artimieji.

Lietuvoje viena iš didžiausių problemų – neturtas. Sergantis Alzheimerio liga iš savo pensijos net sauskelnių negali nusipirkti (kai liga įsisenėja, žmogui jų nuolat reikia, nes nebegali prisižiūrėti savęs).

Pastebėjus pirminius ligos požymius – atminties sutrikimus, nuolatinį išsiblaškymą, patariama kuo greičiau kreiptis į gydytoją. Prevencinio gydymo nėra, tačiau svarbu sveikas gyvenimo būdas, kenkia žalingi įpročiai, didelis svoris. Taip pat labai svarbu išmokti susidoroti su stresinėmis situacijomis. Alzheimerio liga sergantys žmonės gydomi vaistais, veikiančiais skirtingus smegenų receptorius. Kokie konkrečiai receptoriai bus pažeisti iš anksto pasakyti neįmanoma, todėl prevenciškai vartoti medikamentų negalima. Galime nebent stiprinti smegenų kraujotaką, lavinti protinius gebėjimus skaitydami, mokydamiesi kalbų, spręsdami kryžiažodžius ir pan. Orientuotis vien į smegenų mankštą būtų per daug optimistiška ir paprasta. Kita vertus, kuo labiau domimės įvairiais dalykais, mankštiname smegenis, susirgę ne taip greitai pasiduodame ligai, ji ne taip greitai naikina mūsų žmoniškumą.