Pasaulio sveikatos organizacija antrąjį spalio ketvirtadienį paskelbė Pasauline regėjimo diena. Šią dieną žmonės skatinami pasirūpinti savo akimis, apsilankyti pas gydytoją.

 

Priežastys, kodėl silpnėja mūsų regėjimas

•   Įtemptas darbas;
•    Sausas oras;
•    Netinkamas apšvietimas;
•    Netinkama mityba;
•    Ultravioletiniai spinduliai;
•    Netinkamai parinkti akiniai;
•    Darbas kompiuteriu, televizoriaus žiūrėjimas, išmanieji telefonai ir kt.;
•    Rūkalų dūmai;
•    Nuovargis ir stresas;
•    Nereguliarus miegas.

Trumpai tariant, regėjimo sutrikimų priežastys yra įvairios. Tai gali būti infekcinės ir neinfekcinės ligos, mechaniniai pažeidimai, medžiagų apykaitos sutrikimai, vitaminų ar mineralų trūkumas, paveldimumas, užteršta aplinka, įtemptas regimasis darbas, senėjimas ir kt. Todėl būtina atkreipti dėmesį į tinkamą mitybą, kad regėjimas nenusilptų.

 

Pagrindiniai regos sutrikimai

•    Glaukoma – tai akių liga, kai dėl skysčių tekėjimo sutrikimų akyje padidėja akies vidinis spaudimas, pažeidžiantis regos nervą ir tinklainės ląsteles. Glaukomos vystymuisi turi įtakos paveldimumas, cukrinis diabetas, hipertoninė liga, dažnas kavos, arbatos gėrimas, emocinė įtampa, kūno atšalimas ar perkaitimas, sunkus fizinis darbas. Negydant glaukomos galima apakti.

•    Katarakta – tai akių liga, kuomet lęšiukas pamažu netenka skaidrumo, todėl pradedama blogiau matyti. Pagrindiniai rizikos veiksniai yra amžius, paveldimumas, patirtos traumos, uždegimai, ultravioletinių spindulių poveikis, cukrinis diabetas, tam tikros akių ligos, kai kurių vaistų vartojimas, medžiagų apykaitos sutrikimas.

•    Konjunktyvitas – tai akių junginės uždegimas. Pagrindiniai ligos sukėlėjai yra virusai ir bakterijos, tačiau gali pasitaikyti ir alerginio pobūdžio konjunktyvitas. Ligos simptomai: paraudimas, išskyros, ašarojimas, akių skausmas, niežėjimas, patinę vokai.

•    Trumparegystė – tai akių refrakcijos yda, kai žmogus blogai mato toli esančius daiktus, nes jų vaizdas susidaro prieš tinklainę.

•    Toliaregystė – akių refrakcijos yda, kai žmogus blogai mato arti esančius daiktus ir šiek tiek pablogėja toli matomų daiktų atvaizdų kokybė, nes matomų objektų vaizdas susidaro už tinklainės.

•    Astigmatizmas – tai dviejų skirtingo laipsnio refrakcijų susidarymas vienoje akyje. Sergantys astigmatizmu žmonės mato labai neryškiai, daikto vaizdas tinklainėje nėra tiksliai atkuriamas. Ši būklė dažniausiai būna paveldėta arba įgimta.

•    Žvairumas – tai netaisyklinga akių padėtis, kai viena arba abi akys yra nukrypę ir praradę gebėjimą vaizdą sulieti į vieną. Paprastai žvairumas pastebimas dar kūdikystėje (iki 6 mėnesių), tačiau kartais ir vėliau, taip pat gali pasireikšti ir vaikui pilnai suaugus.

 

Dirbantiems kompiuteriu reikėtų atkreipti dėmesį į akių sausėjimą, periodiškai vartoti akis drėkinančius lašus, vadinamąsias „dirbtines ašaras“. Kas valandą būtina bent 10 min. leisti akims pailsėti - nukreipti jas nuo kompiuterio, pasižiūrėti pro langą, pažvilgčioti į vieną pusę, į kitą, į viršų.

Pratimai akims:

Stipriai užsimerkite ir būkite užsimerkus 3–5 sekundes. Pratimą kartokite 6–8 kartus.
Greitai mirksėkite 1–2 minutes.
Žiūrėkite į toli esantį objektą 2–3 sek., tada 3–5 sek. į 30–40 cm atstumu laikomą pieštuką. Kartokite 10–12 kartų.
Užsimerkite ir 1 min. lengvais rankų pirštų judesiais masažuokite akių vokus.
5–10 kartų pakreipkite akis į dešinę, į kairę, į viršų ir apačią. Po to akimis „sukite ratus“ į dešinę ir į kairę pusę.
Išplėskite akis kiek galima labiau ir keletą sekundžių nemirksint žvelkite priešais save. Po to kuo stipriau užsimerkite. Kartokite 5 kartus.

 

Jau nešiojančiam akinius pasitikrinti regą reikėtų bent kartą per metus, nes žmogui senstant keičiasi akių vidinės terpės, kinta ir reikalingų akinių stiprumas. Nuo 35–erių metų ir vyresniems, net ir gerai matantiems, gydytojai rekomenduoja pasitikrinti akis profilaktiškai bei pasimatuoti akių spaudimą, nes šio amžiaus žmonėms padidėja glaukomos ir kitų akių ligų grėsmė.

 

LR SAM ir day.lt informacija