Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) -  tai kvėpavimo takų sutrikimas, kai žmogaus kraujyje trūksta deguonies ir jis pradeda dusti. Ji pasireiškia kvėpavimo takų obstrukcija (susiaurėjimu, užsikimšimu). Šios ligos formos: lėtinis bronchitas, bronchiolitas, emfizema.

LOPL rizikos veiksniai: genetinė predispozicija, rūkymas, pramoninės dulkės, oro teršalai, lėtesnis plaučių augimas ir raida, infekcijos, blogos socialinės ir ekonominės sąlygos, nevisavertė mityba ir kt. Šią ligą dažniausiai sukelia rūkymas, tačiau LOPL išsivysto ir nerūkantiems. Jei liga diagnozuojama per vėlai, žmogui gresia mirtis. Manoma, kad 2020 metais LOPL bus trečioji liga pagal mirtingumą.

Vienas pirmųjų LOPL klinikinių požymių yra lėtinis kosulys. Iš pradžių jis būna epizodinis, vėliau pradedama kosėti kasdien, dažniausia rytais. Stabilios LOPL fazės metu atkosima nedaug tąsių gleivių, daugiau jų atkosima ryte. Ligai paūmėjus, skrepliavimas suintensyvėja, kartais atsiranda ir pūlingų skreplių. Tačiau kosulys būna ne tik sergant LOPL, bet ir kitomis ligomis, todėl svarbu įvertinti kitą būdingą LOPL požymį – dusulį, kuris ir yra dažniausia pacientų kreipimosi į gydytoją priežastis. Ankstyvoje ligos stadijoje dusulys būna tik didesnio fizinio krūvio metu, dažnai pasireiškia kartu su švokštimu, gali būti spaudimo jausmas krūtinėje. Blogėjant plaučių funkcijai, dusulys tampa nuolatinis, išlieka ir ramybės būsenoje, sukelia nerimą, kartais depresiją, riboja fizinį aktyvumą ir darbingumą. Pacientas jaučia nuolatinį nuovargį, silpnumą, neturi apetito.

LOPL gydymas

Daugiausia dėmesio skiriama LOPL prevencijai, pabrėžiant, kad svarbiausias LOPL rizikos veiksnys yra rūkymas. LOPL gydymas yra kompleksinis, apimantis medikamentinį gydymą bei nemedikamentines priemones: paciento mokymą, metimą rūkyti (jei pacientas rūko), medicininę ir socialinę reabilitaciją, mitybos koregavimą, deguonies terapiją ir išimtiniais atvejais – chirurginį gydymą.